Elihuvo kalba
1Taigi tie trys vyrai nustojo ginčytis su Jobu, kadangi jis laikė save teisiu. 2Tada Barachelio iš Būzo genties sūnus Elihuvas iš Ramo kilties nebepajėgė suvaldyti savo pykčio. Jis niršo ant Jobo, nes šis laikė teisiu save, o ne Dievą; 3jis niršo ir ant trijų Jobo bičiulių, nes jie nebuvo radę atsakymo, nors ir tvirtino, kad Jobas kaltas. 4Bet kadangi tie vyrai buvo vyresni už jį, Elihuvas nesiryžo kreiptis į Jobą. 5Tačiau pamatęs, kad anų trijų vyrų lūpose atsakymo nėra, jis nebepajėgė suvaldyti savo pykčio.
6Tada Barachelio iš Būzo genties sūnus Elihuvas atsakydamas tarė:
„Esu jaunas, o jūs seni.
Todėl nedrįsau ir bijojau
pasakyti savo nuomonę.
7Maniau: ‘Tekalba metai,
temoko žilagalviai išminties’.
8Bet iš tikrųjų žmogui dvasia –
Visagalio alsavimas, teikiantis supratimo.
9Nei žili plaukai nepadaro išmintingo,
nei seniūnai ne visada supranta, kas teisinga.
10Tad ir sakau: ‘Pasiklausykite manęs,
aš irgi pasakysiu savo nuomonę’.
11Štai laukiau jūsų žodžių,
klausiausi jūsų išmintingų svarstymų,
jums stengiantis rasti teisingą atsakymą.
12Atsidėjęs dėmesingai sekiau,
bet, tikėkit manimi, nė vienas jūsų neparodė,
kad Jobas neteisus,
nė vienas nepaneigė, ką Jobas sakė.
13Tad kaip galite sakyti: ‘Radome išmintį!’?
Dievas jam atsakys, o ne žmogus!
14Ne man jis dėstė savo bėdas,
ir ne jūsų žodžiais jam aš atsakysiu.
15Sutrikę daugiau pasakyti jie nebegali;
jiems trūksta žodžių.
16Laukiau, kol jie liovėsi kalbėti,
kol baigė ir nieko daugiau nebeatsakė.
17Dabar atvirai pasakysiu savo nuomonę
ir pareikšiu, ką žinau.
18Juk man žodžiai liejasi per kraštus,
o mano dvasia ragina mane.
19Mano viduje tarsi vynas
ieško angos atsidvėsti,
tarsi nauji vynmaišiai, kurie tuoj plyš!
20Turiu kalbėti, kad galėčiau atsikvėpti,
atverti lūpas ir atsakyti.
21Nebūsiu šališkas nė vienam
ir nieko negirsiu.
22Juk girti aš nemoku, o jei girčiau,
mano Kūrėjas tikrai man padarytų galą!
